Zada Golded Rain
Veislė: Achatina albopicta
Lytis: Hermofroditas
Gimimo data: 2009.01.29
Gyvenimo trukmė: iki 9 metų
Apie Zadą: Kaip bebūtų keista Zada yra pirmasis mūsų gyvūnas turintis dokumentus. Ji atvykusi iš Čekijos veislyno Golded Rain. Tai ramaus charakterio sraigė pasižyminti labai gražia kiauto spalva ir dideli apetitu :) Tėvai: Zero ir Zepo. Šiuo metu Zados kūnas sieka 20cm.
Lytis: Hermofroditas
Gimimo data: 2009.01.29
Gyvenimo trukmė: iki 9 metų
Apie Zadą: Kaip bebūtų keista Zada yra pirmasis mūsų gyvūnas turintis dokumentus. Ji atvykusi iš Čekijos veislyno Golded Rain. Tai ramaus charakterio sraigė pasižyminti labai gražia kiauto spalva ir dideli apetitu :) Tėvai: Zero ir Zepo. Šiuo metu Zados kūnas sieka 20cm.
Apie sraiges
Moliuskai - Vynuoginė sraigė
Moliuskai, tai ko gero visiems gerai žinoma gyvūnų rūšis, kuri pasižymi labai didėle pilvakojų klase. Moliuskai minta įvariu maistu, tiek gyvūnais, tiek augalais, per ryklėje esančią radulę maistas patenka į stemplę, radulę sudaro dantukai kurie labai greitai nudyla ir labai įdomu yra tai kad nudilę dantukai greitai atsinaujina. Kai kurie pilvakojai moliuskai kvėpuoja plaučiais, kiti žiaunomis, tai priklauso kur jie gyvena, vandenyje ar žemėje, mažieji sausumos moliuskai, kurie turi menkesnius plaučius kvėpuoja per drėgną odą. Pilvakojai moliuskai neturi tikro kraujo, jį atstoja hemolimfa – tai bespalvis skystis, kuris atneša į įvairius organus deguonies, bei maisto medžiagų, šie gyvūnai taip pat turi širdį, kurią sudaro 1-2 prieširdžiai ir žinoma skilvelis. Moliuskams priklauso ne tik pilvakojai, bet ir dvigeldžiai, bei galvakojai, tačiau net apie 78% visų moliuskų sudaro pilvakojai. Pilvakojai gyvena tiek ant žemės, tiek vandenyje. Pilvakojų dydis gali siekti nuo 1mm iki 1metro! Juos labai lengva atpažinti pagal kriauklę kurioje yra visi jų vidaus organai, kriauklė dažniausiai būna susisukusi – kūgio formos. Pilvakojai turi koją, liemenį, dvi akis, 1-2 poras čiuopiklių. Koją turi platų, pado formos, pagrindą, jo dėka pilvakojai šliaužia. Pilvakojų moliuskų tarpe daugiausiai yra hermofroditų – tai reiškia kad moliukas turi abiejus lytinius organus ir lytinio akto metu apvaisinta lieka tiek viena, tiek kita pusė, tačiau pasitaiko ir skirtalyčių pilvakojų atstovų. Šie gyvūnai apvaisinti deda kiaušinius iš kurių vėliau išsirita palikuonys, sausumos moliuskų išsiritęs palikuonis dažniausiai būna labai panašus į suaugusį moliuską, skiriasi tik dydis, vandenyje išsiritę moliuskai turi praeiti labai ilgą lervos stadiją ir tik tuomet subręsta, bei tampa panašūs į suaugėlius.
Lietuvoje labiausiai paplitusi ir ko gero beveik kiekvieno vaikystėje auginta ir nešiota sausumos moliuskų rūšis yra Helix pomatia, išvetus iš lotynų kalbos, tai reiškia – Vynuoginė sraigė. Manoma, kad šios sraigės yra kilusios iš Prancūzijos, kaip žinoma Prancūzijoje nėra žiemų, todėl atkeliavusios į Lietuvą šios sraigės turėjo aklimatizuotis ir tai joms puikiai sekėsi. Auga šios sraigės vienerius metus, nelaisvėje gali išgyventi 12 ir daugiau metų – laisvėje, tik 7m. Švedijoje yra užfiksuota šios rūšies sraigė, kuri išgyvenusi net 35 metus! Vynuoginė sraigė turi puikų ir stiprų kiautą kuris apsaugo jos glęžną kūną nuo išorinių dirgiklių ir neleidžia jam išdžiūti. Ši sraigė šliaužią sutraukinėdama savo koją, ji yra gleivėta ir lipni, tai jai padeda prilipti prie pagrindo ir geriau judėti. Vynuoginė sraigė turi visus reikalingus organus, širdį, skrandį, akis, burną ir t.t. Yra net gi išaiškinta, kad ši sraigė turi ir šiokią tokią nervų sistemą, ją galima prisipratinti būti ant rankos ir nebijoti savo šeimininko. Mėgsta šios sraigės kiaulpienes, dilgeles, salotas ir kitus augalus, lapus per kuriuos ji peršliaužė ir paliko gleives patartina pašalinti ir įdėti naujų, nes sraigė paprastai nevalgo suterštų ar apgleivėtų lapų. Kadangi tai nėra nykstanti rūšis, kol kas Lietuvoje nėra draudžiama jos auginti kaip namų augintinio. Vynuoginė sraigė gali būti puikiu augintiniu namuose, nes pati nieko nekainuoja ir jos priežiūra nėra brangi ar sudėtinga, taip pat ji nėra didelė, todėl negali įkasti ir nesuvalgo tiek daug palyginus su kitomis veislėmis, labai įdomu yra stebėti jos gyvenimą ir pripratus prie Jūsų ji elgtusi labai drąsiai, o svetimų bijotų, neprisileistų, galima sakyti ji suprastų, kad Jūs esate jos draugas ir pasitikėtų tik Jumis. Norint auginti šį padarėlį reikia terariumo, užteks plastikinio, nešiojamo, išmatavimai turėtų būti 37x22x24cm ., tokio terariumo erdvės sraigei būtų per akis ir užtektų visam gyvenimui, šie terariumai nėra brangūs, galima įsigyti už maždaug 40lt, gruntui reikėtų rinktis geriausiai kokoso durpes, kurių galima įsigyti bet kuriuoje specialioje egzotinių gyvūnų prekių parduotuvėje, į terariumą privaloma įdėti dubenėlį su vandeniu ir vandenį keisti bent vieną – du kartus per dieną, sraigė ten mielai pasipliuškena, o kai kurios net gi tik ten ir tuštinasi, todėl taip lengviau būtų prižiūrėti terariumą, bent kartą per mėnesį būtinai reikėtų pakeisti durpes ir švariai nuplauti visus terariumo stiklus, jei dregmė būna per didelė ir durpės per daug sudrėgsta jas reiktų pakeisti iš karto, nes tuomet metasi pelėsis, o tai tikrai nėra gerai augintinio sveikatai. Beje visada palaikius sraigę rankose, patartina vėliau jas nusiplauti, nes gleivėse sraigę turi kenksmingos medžiagos. Gaila, bet nelaisvėje, kaip namų augintino šios sraigės beveik neaugina niekas, lietuviai dažniausiai kaip namų augintinį renkasi kitokių veislių sraiges, kurias galima įsigyti užsienį ir kurių nėra lietuvoje, o užsieniečiai, kurių kraštuose nėra šios veislės sraigių, mielai jas įsigyja kaip namų augintinį. Vyrauja daug nuomonių, vieni sako, kad tegu ir gyvena laisvėje nereikia jų gaudyti, kiti jas renkasi kaip namų augintinį,dauguma tiesiog negerbia jų ir nesidžiaugia, gal net nesusimąsto kiek jos patyrė kol aklimatizavosi, tiesiog traiško jas ir nesuvokia kaip nuostabu, kad ir Lietuva turi pasigirti bent viena egzotine sraigių rūšimi, dar kitiems tai yra skaniausias patiekalas, tai tiesa, būtent ši sraigė tinkamai paruošta naudojama kaip valgis. Lietuvoje veikia „Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija“, bei net 4 įmonės, šias sraiges jie augina maistui, vėliau importuoja į kitas šalis. Taigi dabar jau jums spręsti, ar pasirinktumėte tai kaip namų augintinį, ar kaip maistą, o gal tiesiog leisti joms ramiai gyventi ir neskriausti, nes vis gi tai yra gyvūnas, kuris kaip ir visi kiti gyvi padarai trokšta gyventi...
Afrikietiška gigantiška sraigė – Achatina
Achatina, tai nėra konkretus šios sraigės veislės pavadinimas, Achatinų yra daug, tačiau visos jos yra tos pačios giminės, skiriasi tik dydžiu (viena gali laisvai tilpti jums į delną, kiti vos tilpti dvejuose), šiek tiek kriaukle, todėl kad būtų lengviau atskirti kokia tai Achatina prie šio žodžio yra pridedamas dar vienas, kuris padeda orientuotis kas per sraigė tai yra, konkrečiau, kuris nustato jos porūšį . Taigi populiarausios nelaisvėje auginti paplitusios ko gero yra šios sraigės: Achatina fulica, Achatia albopicta ir Ahatina achatina, pastaroji pati didžiausia iš visų kiek tik yra Achatinų. Achatinos kaip ir visi kiti sausumos moliuskai turi tuos pačius vidaus, bei išorės organus. (apie tai kalbėjome praitame straipsnyje) Gyvenimo trukmė šių sraigių yra nuo 5 iki 9 metų, priklausomai nuo veislės kurią pasirinkote. Skirtingai nei kitos sraigės, šios dažniausiai pasižymi drąsa ir nebijo žmogaus, o jei prie jūsų pripras, tuomet kiauras valandas galės sedėti ant delno ir tiesiog dairytis į šalis, greitai atpažįsta „savus“ nuo „svetimų“, šios sraigės yra draugiškos, tačiau nepatartina į jų terariumą dėti kitokių rūšių sraigių, palaikius Achatiną yra rekomenduojama nusiplauti rankas su muilu, dėl jų gleivių. Apvaisinta Achatina gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinių. Pajutusi šaltį arba papraščiausiai dėl blogų sąlygų sraigė gali įsikasti į gruntą „miegui“, nereikėtų iš karto išsigąsti, po poros parų ji turėtų išlysti, o jums vertėtų išsiaiškinti kas auginime buvo ne taip. Rekomenduotina terariumo temperatūra šioms sraigėms nuo +17 iki +23 laipsnių šilumos. Kadangi šios sraigės pakankamai didelės, galima stebėti jų narelių susitraukimą plika akimi! Kai Achatina šliaužia per stiklą iš kitos pusės jūs laisvai, plika akimi galite tai įžvelgti.
Norint augintį Achatiną yra reikalingas terariumas, nerekomenduotinas stiklinis terariumas, nes jo priežiūra yra pakankamai sudėtinga, nuo stiklų reikės plauti gleives, o tai yra gana nepatogu. Achatinoms geriausiai tinkamas plastikinis terariumas, jo priežiūra daug lengvesnė, jį galima lengvai pernešti į kitą vietą ir plauti, kokio dydžio terariumas tinkamas priklauso nuo to kokią Achatiną pasirinkote, šiuo klausimu galite konsultuotis perkant sraigę arbą bet kurioje egzotinių gyvūnų parduotuvėje renkantis tarariumą. Gruntui geriausiai rinktis kokoso durpes, jos lengvai paruošiamos, pakankamai pigios, yra labai kietos, įdėjus pakankamą gabalą ir užpylus vandeniu išsipučia, negalima kaip grunto rinktis durpių skirtų gelėms, nes juose yra įvairių rūgščių kurios gali pakenkti Jūsų augintinei, smėlis taip pat netinka, jis limpa prie sraigės ir trugdo jai lengvai šliaužti, bei įsikąsus į žemę sraigė smėlyje gali uždusti. Terariumą reikėtų valyti porą kartu per savaitę, kartais per mėnesį, tai vėl gi priklauso nuo to kaip terariumas susiteršia, ar durpės nepradėjo pelyti ir t.t. Terariumo stiklus taip pat patartina dažnai valyti, tam galima naudoti specialias chemines priemonęs, arba tiesiog šveisti su šepečių. ( ką dažniausiai ir naudoju savo auginime)
Achatinos minta žalumynais: salotomis, kiaulpienių lapais, morkomis, arbūzais, bananais, pomidorais, agurkais, melionais, žaliomis bulvėmis, obuoliais, kriaušėmis, kiviais, gysločio lapais, grūdais ir kitais panašiais mūsų valgomais produktais. Reikėtų atsižvelgti kaip sraigė susidoroja su duodamais produktas, jei ji neįkanda, produktą reikia dar labiau smulkinti arba tarkuoti. Iš bėdos galima duoti ir specialų maistą tinkamą driežams, tačiau tik porą grūdelių, bei retai ir tai yra nepatartina, nes ten yra gyvulinės kilmės riebalų, kurios nėra gerai šioms sraigėms. Apetitu Achatinos nesiskundžia, mielai valgo joms paduotą maistą, reikėtų stengtis šioms sraigėms pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą, kad įsisavintų joms reikalingų vitaminų, būtų sveikos bei turėtų stiprų gražų kiautą. Jei kurį nors iš produktų Achatina valgo nenoriai jį ir kitus produktus galima tarkuoti per burokinę tarką, viską sumaišyti ir taip duoti sraigei maistą, tuomet jai bus sunku atsirinkti ir ji suvalgys viską. Apvaisintai sraigei reikia duoti įvairių papildų, kalcio, trintų kiaušinių lukštų, vitaminų, mineralinių papildų.
Achatinos labai mėgsta vandenį, todėl visada jos terariume turėtų būti dubenėlis su vandeniu, kuriame Achatina galėtų „maudytis“, bei atsigerti, derėtų nepamiršti kad sraigės kvepuoja per odą, todėl vandens turėtų būti tiek kad sraigė nepaskęstu ir neuždustų. Dubenėlį patartina išplauti porą kartų per dieną ir pakeisti vandenį. Šios sraigės nėra lepios, jų kiautas pakankai stiprus ir nėra trapus lyginant su kitomis sraigėmis, todėl ir jų auginimas nėra sudėtingas, o įsigyti jų galima egzotinių gyvūnų mugėse, parduotuvėse, per skelbimus, ar per kitus egzotinių gyvūnų augintojus.
Autorė: Ineta Martinkevičiūtė
Moliuskai, tai ko gero visiems gerai žinoma gyvūnų rūšis, kuri pasižymi labai didėle pilvakojų klase. Moliuskai minta įvariu maistu, tiek gyvūnais, tiek augalais, per ryklėje esančią radulę maistas patenka į stemplę, radulę sudaro dantukai kurie labai greitai nudyla ir labai įdomu yra tai kad nudilę dantukai greitai atsinaujina. Kai kurie pilvakojai moliuskai kvėpuoja plaučiais, kiti žiaunomis, tai priklauso kur jie gyvena, vandenyje ar žemėje, mažieji sausumos moliuskai, kurie turi menkesnius plaučius kvėpuoja per drėgną odą. Pilvakojai moliuskai neturi tikro kraujo, jį atstoja hemolimfa – tai bespalvis skystis, kuris atneša į įvairius organus deguonies, bei maisto medžiagų, šie gyvūnai taip pat turi širdį, kurią sudaro 1-2 prieširdžiai ir žinoma skilvelis. Moliuskams priklauso ne tik pilvakojai, bet ir dvigeldžiai, bei galvakojai, tačiau net apie 78% visų moliuskų sudaro pilvakojai. Pilvakojai gyvena tiek ant žemės, tiek vandenyje. Pilvakojų dydis gali siekti nuo 1mm iki 1metro! Juos labai lengva atpažinti pagal kriauklę kurioje yra visi jų vidaus organai, kriauklė dažniausiai būna susisukusi – kūgio formos. Pilvakojai turi koją, liemenį, dvi akis, 1-2 poras čiuopiklių. Koją turi platų, pado formos, pagrindą, jo dėka pilvakojai šliaužia. Pilvakojų moliuskų tarpe daugiausiai yra hermofroditų – tai reiškia kad moliukas turi abiejus lytinius organus ir lytinio akto metu apvaisinta lieka tiek viena, tiek kita pusė, tačiau pasitaiko ir skirtalyčių pilvakojų atstovų. Šie gyvūnai apvaisinti deda kiaušinius iš kurių vėliau išsirita palikuonys, sausumos moliuskų išsiritęs palikuonis dažniausiai būna labai panašus į suaugusį moliuską, skiriasi tik dydis, vandenyje išsiritę moliuskai turi praeiti labai ilgą lervos stadiją ir tik tuomet subręsta, bei tampa panašūs į suaugėlius.
Lietuvoje labiausiai paplitusi ir ko gero beveik kiekvieno vaikystėje auginta ir nešiota sausumos moliuskų rūšis yra Helix pomatia, išvetus iš lotynų kalbos, tai reiškia – Vynuoginė sraigė. Manoma, kad šios sraigės yra kilusios iš Prancūzijos, kaip žinoma Prancūzijoje nėra žiemų, todėl atkeliavusios į Lietuvą šios sraigės turėjo aklimatizuotis ir tai joms puikiai sekėsi. Auga šios sraigės vienerius metus, nelaisvėje gali išgyventi 12 ir daugiau metų – laisvėje, tik 7m. Švedijoje yra užfiksuota šios rūšies sraigė, kuri išgyvenusi net 35 metus! Vynuoginė sraigė turi puikų ir stiprų kiautą kuris apsaugo jos glęžną kūną nuo išorinių dirgiklių ir neleidžia jam išdžiūti. Ši sraigė šliaužią sutraukinėdama savo koją, ji yra gleivėta ir lipni, tai jai padeda prilipti prie pagrindo ir geriau judėti. Vynuoginė sraigė turi visus reikalingus organus, širdį, skrandį, akis, burną ir t.t. Yra net gi išaiškinta, kad ši sraigė turi ir šiokią tokią nervų sistemą, ją galima prisipratinti būti ant rankos ir nebijoti savo šeimininko. Mėgsta šios sraigės kiaulpienes, dilgeles, salotas ir kitus augalus, lapus per kuriuos ji peršliaužė ir paliko gleives patartina pašalinti ir įdėti naujų, nes sraigė paprastai nevalgo suterštų ar apgleivėtų lapų. Kadangi tai nėra nykstanti rūšis, kol kas Lietuvoje nėra draudžiama jos auginti kaip namų augintinio. Vynuoginė sraigė gali būti puikiu augintiniu namuose, nes pati nieko nekainuoja ir jos priežiūra nėra brangi ar sudėtinga, taip pat ji nėra didelė, todėl negali įkasti ir nesuvalgo tiek daug palyginus su kitomis veislėmis, labai įdomu yra stebėti jos gyvenimą ir pripratus prie Jūsų ji elgtusi labai drąsiai, o svetimų bijotų, neprisileistų, galima sakyti ji suprastų, kad Jūs esate jos draugas ir pasitikėtų tik Jumis. Norint auginti šį padarėlį reikia terariumo, užteks plastikinio, nešiojamo, išmatavimai turėtų būti 37x22x24cm ., tokio terariumo erdvės sraigei būtų per akis ir užtektų visam gyvenimui, šie terariumai nėra brangūs, galima įsigyti už maždaug 40lt, gruntui reikėtų rinktis geriausiai kokoso durpes, kurių galima įsigyti bet kuriuoje specialioje egzotinių gyvūnų prekių parduotuvėje, į terariumą privaloma įdėti dubenėlį su vandeniu ir vandenį keisti bent vieną – du kartus per dieną, sraigė ten mielai pasipliuškena, o kai kurios net gi tik ten ir tuštinasi, todėl taip lengviau būtų prižiūrėti terariumą, bent kartą per mėnesį būtinai reikėtų pakeisti durpes ir švariai nuplauti visus terariumo stiklus, jei dregmė būna per didelė ir durpės per daug sudrėgsta jas reiktų pakeisti iš karto, nes tuomet metasi pelėsis, o tai tikrai nėra gerai augintinio sveikatai. Beje visada palaikius sraigę rankose, patartina vėliau jas nusiplauti, nes gleivėse sraigę turi kenksmingos medžiagos. Gaila, bet nelaisvėje, kaip namų augintino šios sraigės beveik neaugina niekas, lietuviai dažniausiai kaip namų augintinį renkasi kitokių veislių sraiges, kurias galima įsigyti užsienį ir kurių nėra lietuvoje, o užsieniečiai, kurių kraštuose nėra šios veislės sraigių, mielai jas įsigyja kaip namų augintinį. Vyrauja daug nuomonių, vieni sako, kad tegu ir gyvena laisvėje nereikia jų gaudyti, kiti jas renkasi kaip namų augintinį,dauguma tiesiog negerbia jų ir nesidžiaugia, gal net nesusimąsto kiek jos patyrė kol aklimatizavosi, tiesiog traiško jas ir nesuvokia kaip nuostabu, kad ir Lietuva turi pasigirti bent viena egzotine sraigių rūšimi, dar kitiems tai yra skaniausias patiekalas, tai tiesa, būtent ši sraigė tinkamai paruošta naudojama kaip valgis. Lietuvoje veikia „Nacionalinė vynuoginių sraigių augintojų asociacija“, bei net 4 įmonės, šias sraiges jie augina maistui, vėliau importuoja į kitas šalis. Taigi dabar jau jums spręsti, ar pasirinktumėte tai kaip namų augintinį, ar kaip maistą, o gal tiesiog leisti joms ramiai gyventi ir neskriausti, nes vis gi tai yra gyvūnas, kuris kaip ir visi kiti gyvi padarai trokšta gyventi...
Afrikietiška gigantiška sraigė – Achatina
Achatina, tai nėra konkretus šios sraigės veislės pavadinimas, Achatinų yra daug, tačiau visos jos yra tos pačios giminės, skiriasi tik dydžiu (viena gali laisvai tilpti jums į delną, kiti vos tilpti dvejuose), šiek tiek kriaukle, todėl kad būtų lengviau atskirti kokia tai Achatina prie šio žodžio yra pridedamas dar vienas, kuris padeda orientuotis kas per sraigė tai yra, konkrečiau, kuris nustato jos porūšį . Taigi populiarausios nelaisvėje auginti paplitusios ko gero yra šios sraigės: Achatina fulica, Achatia albopicta ir Ahatina achatina, pastaroji pati didžiausia iš visų kiek tik yra Achatinų. Achatinos kaip ir visi kiti sausumos moliuskai turi tuos pačius vidaus, bei išorės organus. (apie tai kalbėjome praitame straipsnyje) Gyvenimo trukmė šių sraigių yra nuo 5 iki 9 metų, priklausomai nuo veislės kurią pasirinkote. Skirtingai nei kitos sraigės, šios dažniausiai pasižymi drąsa ir nebijo žmogaus, o jei prie jūsų pripras, tuomet kiauras valandas galės sedėti ant delno ir tiesiog dairytis į šalis, greitai atpažįsta „savus“ nuo „svetimų“, šios sraigės yra draugiškos, tačiau nepatartina į jų terariumą dėti kitokių rūšių sraigių, palaikius Achatiną yra rekomenduojama nusiplauti rankas su muilu, dėl jų gleivių. Apvaisinta Achatina gali padėti nuo 100 iki 400 kiaušinių. Pajutusi šaltį arba papraščiausiai dėl blogų sąlygų sraigė gali įsikasti į gruntą „miegui“, nereikėtų iš karto išsigąsti, po poros parų ji turėtų išlysti, o jums vertėtų išsiaiškinti kas auginime buvo ne taip. Rekomenduotina terariumo temperatūra šioms sraigėms nuo +17 iki +23 laipsnių šilumos. Kadangi šios sraigės pakankamai didelės, galima stebėti jų narelių susitraukimą plika akimi! Kai Achatina šliaužia per stiklą iš kitos pusės jūs laisvai, plika akimi galite tai įžvelgti.
Norint augintį Achatiną yra reikalingas terariumas, nerekomenduotinas stiklinis terariumas, nes jo priežiūra yra pakankamai sudėtinga, nuo stiklų reikės plauti gleives, o tai yra gana nepatogu. Achatinoms geriausiai tinkamas plastikinis terariumas, jo priežiūra daug lengvesnė, jį galima lengvai pernešti į kitą vietą ir plauti, kokio dydžio terariumas tinkamas priklauso nuo to kokią Achatiną pasirinkote, šiuo klausimu galite konsultuotis perkant sraigę arbą bet kurioje egzotinių gyvūnų parduotuvėje renkantis tarariumą. Gruntui geriausiai rinktis kokoso durpes, jos lengvai paruošiamos, pakankamai pigios, yra labai kietos, įdėjus pakankamą gabalą ir užpylus vandeniu išsipučia, negalima kaip grunto rinktis durpių skirtų gelėms, nes juose yra įvairių rūgščių kurios gali pakenkti Jūsų augintinei, smėlis taip pat netinka, jis limpa prie sraigės ir trugdo jai lengvai šliaužti, bei įsikąsus į žemę sraigė smėlyje gali uždusti. Terariumą reikėtų valyti porą kartu per savaitę, kartais per mėnesį, tai vėl gi priklauso nuo to kaip terariumas susiteršia, ar durpės nepradėjo pelyti ir t.t. Terariumo stiklus taip pat patartina dažnai valyti, tam galima naudoti specialias chemines priemonęs, arba tiesiog šveisti su šepečių. ( ką dažniausiai ir naudoju savo auginime)
Achatinos minta žalumynais: salotomis, kiaulpienių lapais, morkomis, arbūzais, bananais, pomidorais, agurkais, melionais, žaliomis bulvėmis, obuoliais, kriaušėmis, kiviais, gysločio lapais, grūdais ir kitais panašiais mūsų valgomais produktais. Reikėtų atsižvelgti kaip sraigė susidoroja su duodamais produktas, jei ji neįkanda, produktą reikia dar labiau smulkinti arba tarkuoti. Iš bėdos galima duoti ir specialų maistą tinkamą driežams, tačiau tik porą grūdelių, bei retai ir tai yra nepatartina, nes ten yra gyvulinės kilmės riebalų, kurios nėra gerai šioms sraigėms. Apetitu Achatinos nesiskundžia, mielai valgo joms paduotą maistą, reikėtų stengtis šioms sraigėms pasiūlyti kuo įvairesnį asortimentą, kad įsisavintų joms reikalingų vitaminų, būtų sveikos bei turėtų stiprų gražų kiautą. Jei kurį nors iš produktų Achatina valgo nenoriai jį ir kitus produktus galima tarkuoti per burokinę tarką, viską sumaišyti ir taip duoti sraigei maistą, tuomet jai bus sunku atsirinkti ir ji suvalgys viską. Apvaisintai sraigei reikia duoti įvairių papildų, kalcio, trintų kiaušinių lukštų, vitaminų, mineralinių papildų.
Achatinos labai mėgsta vandenį, todėl visada jos terariume turėtų būti dubenėlis su vandeniu, kuriame Achatina galėtų „maudytis“, bei atsigerti, derėtų nepamiršti kad sraigės kvepuoja per odą, todėl vandens turėtų būti tiek kad sraigė nepaskęstu ir neuždustų. Dubenėlį patartina išplauti porą kartų per dieną ir pakeisti vandenį. Šios sraigės nėra lepios, jų kiautas pakankai stiprus ir nėra trapus lyginant su kitomis sraigėmis, todėl ir jų auginimas nėra sudėtingas, o įsigyti jų galima egzotinių gyvūnų mugėse, parduotuvėse, per skelbimus, ar per kitus egzotinių gyvūnų augintojus.
Autorė: Ineta Martinkevičiūtė